– NE IR EIK TU NA… – rėkia pavargęs graikas eurobiurokratui kieta marškinių apykakle ir susirūpinusiu veidu.
-Kaip tai ? Juk tokia tvarka, aš niekur neturiu eit, jūs pasitikslinkite kokia tvarka ! – nieko nesupranta biurokratas.
Kelis metus per TV kartais pamatydavom reportažą iš tokių „derybų“. Vėliau abu tonai kiek sušvelnėja, nors pokalbio esmė nepasikeičia, visi šypso, spaudžia rankas ir susitaria pakalbėti kitą kartą. Niekas nevyksta, bet visi dirba, stengiasi, ruošiasi susitikimams, kažką įnirtingai šneka ir tikrai negalėtum priekaištauti – nieko nedaro. Kaip ryte paspaudus „SLEEP“ telefone grimzti į dievišką ir svaiginantį snaudulį ir tos 10 min. tampa išsigelbėjimu…. dar kelias minutes, na dar truputį… ir tada jau kelsiuosi.
O vėliau baisiai skubėdama ir lįsdama į šaltą dušą galvoju – po velniais, kodėl aš niekad nesikeliu iškart, kodėl deruosi su savim dėl kelių minučių, juk išsimiegu pakankamai…
Komforto zona – labai patrauklus dalykas kiekvienam gyvam padarui. Ir kiekvienas gyvas padaras savo komforto zonoje po truputį ima tingėti, lėtėti ir …. bijoti. Bijoti prarasti savo komforto zoną, kuri jam suteikia visas tas ramybes ir gėrybes. Ir kuo labiau jis bijo prarasti, tuo labiau į ją įsikimba tapdamas labiau pažeidžiamu ir lengviau manipuliuojamu. Nors pradžioje savo komforto zonoje jautėsi stiprus, teisingas ir nepajudinamas, vėliau jis gali padaryti bet ką, kad tik nebūtų iš jos išmestas kiek įmanoma ilgiau…
Ir tai elgiasi ne tik žmonės, taip elgiasi ištisos valstybės ir jų sajungos. Matyt todėl, kad jos sudarytos iš žmonių.
Ir todėl aš labai apsidžiaugiau graikų rinkimų rezultatais. Nes viskas akivaizdu ir yra šansas, kad viskas vyks greičiau ir nebus trypčiojama vietoje dar kelis metus ar visus dešimt.
Nuolaidžiavimas ir pasidavimas spaudimui didžiąja dalimis buvo noras bet kokia kaina išlaikyti ES status quo, kai nieko nereikia keisti, nereikia galvoti, rizikuoti ir veikti… gali plūduriuoti ir bus OK – darbas atliktas, pliusas pažymėtas. Tokia padėtis šilta, jauki ir …. pavojinga, nes natūraliai yra labai labai trumpa, o jei nori nieko nedarant išlaikyti tokią padėti ilgiau – tampi jos įkaitu ir vergu.
Tai labai džiaugiuosi, kad po šito bus nebegalima toliau nedaryti sprendimų ir apsimesti, kad dirbi. Aišku… valdininkai visada moka nustebinti, bet judėjimas turėtų prasidėt. O be judėjimo ES jau senokai pavirtus slunkium dinozauru.
