Negaliu kaip ima miegas… ir ne tik dėl oro. Kasmet tokiu metu, kai vasara persirita į antrą pusę, kai žalia ima įgaut kitą atspalvį, kai musės zyzime ima girdėtis tingulys, kai ryte atrodo, kad kažkur už kalnelio ar už tų daugiaaukščių slepiasi rūkas, kai paukščių jaunikliai nebesiskiria nuo suaugusių ir kraipydami galvas ilgesingai žiūri aukštyn, kai miestas maloniai ištuštėja ir nurimsta, kai suzgrimbi, kad jau senų seniausiai baigėsi žemuogės, o aš pražiopsojau ir likau neragavus… tokiu metu ateina vienas gražiausių laikotarpių metuose – vasaros pabaiga. Visas mėnuo tuščio mano miesto.
Po to visi staiga parsigrūs atgal ir sustos į eiles parduotuvėse ir gatvėse… ir tada aš pabėgsiu iš miesto pasidžiaugti rudens pradžia.
Aš taip ilgai dirbau visokiausiose agentūrose, laisvai samdoma ar bent laisvu grafiku, kad einant dirbti „nuo-iki“ mane buvo apėmęs siaubas ir į tai žiūrėjau kaip į eksperimentą, kuris tikriausiai, o širdyje buvau užtikrinta, kad garantuotai nepavyks. Na kur gi…. keltis 6 kasryt ? Oj ne man….. aš tokia pelėda, tokia jautri persona… Bet išeiti iš darbo 16 ir nesulaukti skambučių vakare pradžioje buvo keista, tačiau labai patiko.
Kur ? Graičiūno gatvėj ? Žarijų ? Ukmergės 665544 ? O dieve, tai skamba kaip bazių ar šrotų adresai… Žiūriu googlėjkur tai galėtų būt ir jau žinau, kad beviltiška….
Dažnai tai prisimenu važiuodama ryte į darbą, šiek tiek po 7. Į savo industrinį logistinį priemiestį. Ir be nostalgijos atsimenu mylimiausią Vokiečių gatvę, senamiestį, puikų parkavimasi jame, kai turėdavau išskirtą vietą ir šlagbaumo pakėlimo pultelį, tačiau kažkas užstatydavo visą bromą….. Beje, pasirodo „šlagbaumas“ yra nevartotinas žodis, reikia sakyti „užkardas“. Tačiau mes visi puikiai žinom, kad „užkardai“ būna filmuose ir ne tik filmuose apie karą, bei dar „užkardas“ būna kai policija užtveria visą gatvę ir stabdo bei tikrina visus be išimties. Po to apie visa tai parašo Delfis ir aš mielai perskaitau ką pagavo girtą, o kas žiauriai nusikalbėjo besiaiškindamas….
Myliu savo miestą, myliu senamiestį taip pat kaip anksčiau, tačiau visiškai nebenoriu ten dirbti. Ir nenoriu girdėti pretenzingų išvedžiojimų. Ir man atsibodo matyt jaunikaičius su barzdom ir cappuccino puodais. Mane užkniso manieringumas. Mane užkniso konceptualios smulkmenos. Užkniso ilgos kalbos ir išvedžiojimai apsimetant kad tai svarbu. Užkniso prastai besiparkuojantys. Nekenčiu mados viską daryt lėtai. Užkniso.
O miesto pakraščiai dar neužkniso. Miesto pakraščiuose gyvena didmena, logistika, statybos, transportas – ten dirba konkretūs žmonės, kurie vertina paprastumą, konkretumą ir žodžio laikymąsi. Be reikalo netikit… Ir dar puikiai žinau, kad tie „paprasti ir konkretūs“ logistiniai priemiesčiai mane per kažkiek metų lygiai taip pat užknis ir aš vėl pasiilgsiu sudėtingumo.
Bet kol kas man patinka važiuot į darbą anksti ryte. Kaskart pravažiuojant pro Lukoilą įleidžiu busiką, o išsišiepęs vairuotojas man pamojuoja. Jei nemiegu – nusišypsau. Žinau kada kuria juosta važiuoti ir kaip praslysti žiedą šonu neužtrunkant. Važiuojant Savanoriais iškart matosi, kas čia mina nuolat, o kas tik atsitiktinai išsiruošė.
Dešinė juosta kažkiek laiko buvo „Autobusų“ , vėliau ją pakeitė į „Ne-autobusų“, bet daugelis jos vengia, kaip ir visų neaiškių vietų kur vaidenasi. Ten karaliauja fūros ir lenktynininkai.
Antra juosta yra beviltiška dėl nelygių šulinių, kurių nei apvažiuosi, nei apžergsi. Tada gerai matosi kas važiuoja „darbinėmis mašinomis“ ir net šokteli važiuodami per duobes, o kas bando saugot…
Trečia juosta būtų visai gera, nes neturi tamsios autobusinės praeities, nėra šulinių, tačiau ten yra apsisukimai ir nusukimai į visokiausias norfas, kurie periodiškai užsikemša ir gali tekt pasnaust.
Tai kaip karinio žaidimo pirmas lygis, kai žinai iš kur pradės šaudyt, iš kur atbėgs šuo, o kur padėti turtai su sveikata.
Ir taip kasdien – išvengiam kulkų, šunų dantų ir visi kryptingai judam ten, kur paslėpti turtai ir sveikata. Na, tikriausiai yra ir dar koks nors tikslas – laimėti mūšį, užimti pašiūrę ir sunaikinti priešų štabą….. bet čia kitą kartą. Svarbiausias dalykas išvengti kulkų ir pasiimti turtus ir sveikatą.
PS. PC žaidimus esu žaidus prieš labai daug (nepadoru rašyt prieš kiek) metų, tai tebuvo tamtamtamtadatamtadatamWolfenstein, kurio maršų iki šiol su niekuo nesupainiočiau ir atsirado kitas mielas žaidimėlis Doom, maloniai šlykštesnis bei praturtintas vaiduokliais.
Turtų ir sveikatos jums 🙂
